VšĮ Šiaulių trečiojo amžiaus universitetas inicijavo ir vykdė programą „Pažintis su širdimi“, kurią finansavo Šiaulių miesto savivaldybė. Paskaitų, praktinių veiklų metu siekiama informuoti klausytojus apie širdies ir kraujagyslių ligas bei jų rizikos veiksnius, įtraukti juos į fizinio aktyvumo ir streso valdymo veiklas.
Vilniaus universiteto mokslininkai (2019 m.) ištyrė, kad širdies ir kraujagyslių ligomis serga 6–
10 proc. vyresnių nei 65 metų. Lietuvoje sergančiųjų širdies bei kraujagyslių ligomis – daugiau nei 103 000. Ligos įtakotos būklės dažnai lemia ir aukštus Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklius. Susirgimų širdies ligomis riziką galima sumažinti net 80 proc. vien pradėjus sveikai gyventi, teisingai
maitinantis, mankštinantis, siekiant patirti kuo daugiau teigiamų emocijų, pakankamai pailsint.
Koronarinė širdies liga yra vyresnio amžiaus moterų pagrindinė mirties
priežastis Lietuvoje, maždaug keturis kartus dažnesnė nei mirtis nuo vėžio. Palyginus su
senbuvėmis Europos Sąjungos šalimis Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta beveik
dukart daugiau moterų. Moterims žymiai dažniau nei vyrams per vėlai diagnozuojamos ir
pradedamos gydyti širdies ir kraujagyslių ligos. Supažindinti moteris su miokardo infarkto ir insulto dažniausiomis priežastimis, rizikos veiksniais ir simptomais yra pirmasis žingsnis kovojant su šiomis ligomis. Ši informacija gali išgelbėti daugelio moterų ir jų šeimos narių gyvybę.
Informacija apie žmogaus sveikatą ir sveiką gyvenseną yra lengvai pasiekiama – televizijos laidos, socialinės kampanijos, prevencinės programos. Deja, susirgimų statistika byloja, kad apie tai reikia kalbėti nuolat ir įvairiais kanalais.
Programa „Pažintis su širdimi“ skirta Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams. Jais asmenys tampa sulaukę vyresnio arba pensinio amžiaus, kuomet kardinaliai keičiasi gyvenimo būdas, įpročiai, randasi nauji fizinės ir emocinės sveikatos negalavimai. Tai būdas ir galimybė bendrauti ir išvengti socialinės atskirties, sumažinti vienišumą bei ugdyti ir tobulinti sveikatos žinias ir įgūdžius, ilgiau išlikti aktyviems ir savarankiškiems. Programa siekiama skatinti TAU klausytojų kritinį ir pozityvų mąstymą, socialinę elgseną, emocinę higieną. Praktiniuose užsiėmimuose suteikiama informacija apie sveiką gyvenseną, kaip apie esminę profilaktinę prielaidą ir priemonę išvengti ligų.
Programos metu TAU klausytojai supažindinami su sveikatingumo priemonėmis, skatinami stebėti sveikatos pokyčius bei taikyti naujai atsirandančių ligų prevencijos priemones.
Paskaitų – susitikimų su medikais, farmacininkais metu universiteto klausytojai išgirsta apie savo amžiaus grupės asmenų fiziologinius pakitimus, apie tai, kada tai yra norma ir kada reikia sunerimti ir kreiptis pagalbos, kokias prevencines priemones naudoti, kad kuo ilgiau išlikti savarankiškiems ir sveikiems. 2025 m. pavasarį vyks susitikimas su sveikatos ambasadore tituluojama gydytoja, legendine televizijos laidos „Sveikatos medis“ vedėja Irena Pivoriūniene. Tai bus jau antra gydytojos, kuri daugiau nei 40 metų skyrė švietėjiškam darbui televizijoje, yra sulaukusi begalės padėkų iš kolegų gydytojų ir pacientų, paskaita. Suprantama, praktiniais pavyzdžiais paremta kalba gydytoja kalbėjo apie sveikos gyvensenos įtaką žmogaus emocinei ir fiziologinei sveikatai, negailėjo patarimų tiems, kurie jau susidūrė su ligomis. Nepaprastai baigėsi pirmasis susitikimas su gydytoja – paskaitos klausytojai buvo pakviesti pasimatuoti AKS. Vienai klausytojai gydytoja pakartojo matavimą, nes rodmenys buvo kritiniai – sistolinis kraujo spaudimas 200 mm Hg. Iškviesta skubioji medicinos pagalba nugabeno moterį į RŠL priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, ten ją konsultavo ir tolimesnį veiksmų planą sudarė gydytojas kardiologas.
Programoje kalbama ir apie vieną svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų veiksnių – mitybą. Ji yra viena esminių prielaidų ir sąlygų žmogui susirgti šiomis ligomis ir labai svarbi jau gyvenant su šiomis ligomis. Jei jau ir sergate ŠKL, diagnozuota hipertenzija ir vartojate vaistus jai gydyti, svarbu laikytis sveikos mitybos principų. Mityba gali gerokai prisidėti prie jūsų bendros sveikatos ir padėti optimizuoti vaistų poveikį, taip pat sumažinti šalutinį vaistų poveikį. Klausytojai programos lektoriams visada turi daug klausimų. Jie mielai konsultuoja, rekomenduoja papildomai konsultuotis su mitybos specialistu dėl individualių mitybos rekomendacijų. Džiugu, kad Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai kruopščiai konspektuoja informaciją, dalijasi asmeniniais patyrimais. Turėdami daugiau laisvo laiko ir įgydami naujų žinių dažnas maistą renkasi gaminti namie. Taip jų racione nelieka perdirbto maisto ir gėrimų. Namuose ruošiamame maiste yra kontroliuojamas druskos, riebalų ir kitų maistinių medžiagų kiekis. Druska, cukrus pakeičiami prieskoninėmis žolelėmis, džiovintais vaisiais ar uogomis. Maistas ruošiamas be riebių padažų arba su sveikatai palankiais padažais iš jogurto, tyro aliejaus ar žolelių. Dažnai klausytojai tarpusavyje dalijasi ne tik sveiko maisto receptais, bet ir pagamintu maistu. Stebina išmonė, ruošiant kepinius su sėklomis ar viso grūdo produktais, naminių nesaldžių desertų iš uogų ar daržovių gausa.
Pasak Santaros klinikų širdies ir kraujagyslių ligų profesoriaus, kardiologo Prano Šerpyčio „Nėra nė vienos ligos, kuria sergant fizinis aktyvumas galėtų būti žalingas žmogaus sveikatai“. Programos metu vyko 4 fizinių veiklų užsiėmimai – kardio mankštos. Kardio mankšta – tai tokia treniruotė, kurios metu į darbą yra įtraukiama kvėpavimo, širdies-kraujagyslių sistema, dirba viso kūno raumenys. Klausytojai buvo supažindinti su mankštos galimybėmis net ir sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Vyko mankštos sėdint ir naudojant pagalbines priemones, skirtos jau sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis bei aktyvesnės, kuriose pratimus atlieka norintys sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar tiesiog pagerinti savijautą. Svarbu, kad mankšta ar kita fizinė veikla būtų reguliari ir truktų ne trumpiau nei pusvalandį. Klausytojai palankiai įvertino fizinio aktyvumo veiklas, todėl VšĮ Šiaulių trečiojo amžiaus universitetas ir 2025 m. pavasarį kvies dalį klausytojų į širdies darbą gerinančias ir stiprinančias mankštas.
Metų baigiamojo renginio metu dominavo raudona spalva. Tokį būdą atkreipti dėmesį į moterų širdies ir kraujagyslių ligas pasufleravo kampanijos „Raudona suknelė“ („Go red for women“) įdėja. Skirdamos laiko sveikatai ir valdydamos stresą, moterys sumažintų širdies ligų ir insulto riziką. Ši kampanija yra Amerikos širdies asociacijos moterų iniciatyva, pirmą kartą renginys vyko prieš dvidešimtmetį Amerikoje. Raudona spalva yra universalus moterų sveikatos, gyvybiškumo simbolis. Raudonos spalvos apranga taip pat simbolizuoja raudoną pavojaus signalą, kviečiantį kiekvieną moterį pasaulyje rūpintis savo ir savo artimųjų širdies sveikata. Rektorė Jolanta Rumbinienė ragino moteris pasirūpinti savimi, nepervargti prieššventiniuose pasiruošimo darbuose ar kasdieniuose rūpesčiuose, reguliariai tikrintis savo sveikatą bei pakviesti tai daryti artimuosius ir draugus. Medikai mini, kad moterims pagalba pradedama teikti pavėluotai. Pažįstama situacija, kuomet vyrui, kuris pajunta skausmą ir spaudimą širdies plote, dusinimą, galvos svaigimą, pykinimą, nerimą ir kitus simptomus – neatidėliojant kviečiama skubioji medicinos pagalba. Moterys, pajutusios tokius simptomus, neretai išgirsta paguodos žodžius, atseit, jos pavargo, persitempė, pernelyg susijaudino. „ Pailsėk, nurimk, praeis“. Neretu atveju ir pačios moterys linkę „neatpažinti“ rimtos ligos simptomų ar paprasčiausiai juos ignoruoja. O šiuos simptomus siunčiančios širdies ir kraujagyslių ligos moterims negailestingos – pasaulyje per metus miršta apie 8 600 000 moterų. Tai prilygsta Šveicarijos gyventojų skaičiui. Lietuvoje šios ligos kasmet pasiglemžia daugiau nei 13 000 moterų.
Renginio metu psichologė Virginija Servutienė su nepaprastu lengvumu prisilietė prie jautrių temų, kurios dažniausiai yra kasdienio nerimo ar streso sukėlėjos. Daugelis pažino tuos trigerinius taškus – norą primesti savo kategorišką nuomonę, kitų žmonių gyvenimų kontrolę, įvairias stigmas ir panašiai. Pasak lektorės, kaltininkai, kurie neleidžia mums džiaugtis mūsų pačių gyvenimu – mūsų failai asmeniniame kompiuteryje – prote. Žmogus lyg indas – jį palietus galime suprasti, kuo pripildytas jo vidus. Sociume daugiau mažiau dalyvaujame visi, todėl reikia kalbėti apie pozityvumą, kaip emocinės sveikatos pagrindą, apie tai, kaip susikurti emocinį atsparumą, pasitikėjimą savimi ir jaustis emociškai komfortabiliai. Lektorė priminė, kad tai ne duotybė, ne išorės sąlygos, o paties žmogaus nuoširdus darbas – išmokti priimti gaunamą išorinę informaciją savyje , suvokti ir išmokti siunčiamas pamokas ir, kas gali pareikalauti daugiausia laiko ir pastangų – ištransliuoti dėkingumą. Asmeniniu pavyzdžiu psichologė demonstravo, kaip emociškai reaguoti, transformuoti ir pozityviai iškrauti emocinę patirtį. Daug šypsenų klausytojams sukėlė įvardintos situacijos, kuomet jie atpažino asmenines kliūtis gyvenimo realybėje. Emocijų harmonija yra kiekvieno asmens, brandžios asmenybės vertybė. Emocijas labai sunku nuslėpti ir jomis, kaip neverbalinės kalbos išraiška, mes ištransliuojame tiksliausią informaciją apie save ir aplinkos suvokimą . Emocija yra kalba, kuri arba vienija, arba išskiria žmones. Esame atsakingi už savo mintis. Lektorė linkėjo klausytojams kuo daugiau vidinės ramybės, nugalėti didžiausius priešus – pavydą, pyktį ir baimę. Laikyti protą ir širdį vienoje linijoje, taip kaip pradedame visas maldas žegnodamiesi ir paliesdami galvą (protą) ir krūtinę (širdį). Ten, kur eisime vedini savo proto, ten eis ir mūsų širdis.
Lektorė labai apsidžiaugė pamačiusi auditorijoje savo mokyklos laikų muzikos mokytoją, perdavė jam linkėjimus ir oro bučinius. Šilta, nuoširdi emocija ir šypsena nuvilnijo klausytojų veidais. Virginija sužavėjo kompetencija, pozityvia energija, nuoširdžiu kontaktu. Klausytojos Danutės atsiliepimas : „Ačiū labai už nuostabią popietę. Išeini pakylėtas ir gera nuotaika, ypač po bendrystės su Virginija Servutiene. Reto talento specialistė, kurios gali klausytis dieną ir naktį, niekada nepritrūktų gerų, prasmingų, pamokančių žodžių. Ačiū!!!
X Pastebėkite aukštą kraujo spaudimą.
Aukštas kraujo spaudimas vadinamas tyliuoju žudiku, nes neretu atveju neturi perspėjančių požymių ir daugelis žmonių net nežino, kad turi padidintą kraujo spaudimą.
X Venkite streso
Išmokite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimų. Bendraukite su pozityviais žmonėmis. Raskite mėgstamą veiklą, rytais bent 3 min. paklausykite klasikinės muzikos.
X Sveikai maitinkitės
Saldžius gėrimus keiskite į vandenį, kasdien valgykite šviežių daržovių ar vaisių, riešutų.
X Atsisakykite rūkymo
Taip pagerinsite ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatą.
X Būkite fiziškai aktyvūs
Dažniau lipkite laiptais, rinkitės atstumą paėjėti nei važiuoti automobiliu ar visuomeniniu transportu. Kasdien atlikite bent 30 minučių trukmės mankštą. Jei sergate ŠKL ir Jums ribojamas fizinis krūvis, mankštą galima atlikti sėdint ant kėdės.
X Domėkitės apie širdį ir jos sveikatą.
Apsilankykite paskaitose sveikatinimo tema, visuomenės sveikatos biuro organizuojamuose renginiuose. Vykdykite gydytojų ar specialistų nurodymus. Teigiama, kad 80 % ankstyvų mirčių nuo ŠKL galima išvengti, jei žmogus imasi pokyčių.
Pažinę savo protą, širdį, kūną norime visiems palinkėti:
Stabtelėkime kasdienos skubėjime.
Pasidžiaukime gyvenimo dovana.
Branginkime tuos, kurie šalia.